- pavargas
- pãvargas sm. (3b) Ms 1. žr. pavargis 2: Visus reikėjo priimti ir išleisti, vis tiek pãvargas tėvams Skd. 2. žr. pavargis 3: Dėl bado ir pavargo vieni į pūščias bėgo RBJob30,3. Kitos žemės ... ne tikt labai gražiai nuo visokio pavargo apsisaugojusios, bet ir dar įmanytinai per tai pralobusios LC1879,19.
Dictionary of the Lithuanian Language.